Gruodžio 25 d.
Šie skaitiniai skaitomi gruodžio 24 dieną per vakaro Mišias, aukojamas prieš Kristaus Gimimo I Vakarinę arba po jos.
Iz 62, 1–5Dėl Ziono aš netylėsiu, dėl Jeruzalės aš nenurimsiu, kol jos teisumas kaip aušra nesušvis ir jos pergalė kaip deglas nesuliepsnos.
Išvys tuomet tautos tavo teisumą, visi karaliai – tavo šlovę. Tu būsi vadinama nauju vardu, kurį pats Viešpats tau suteiks. Tu būsi puošni karūna Viešpaties rankoje, karališka diadema savo Dievo dešinėje.
Tavęs daugiau nebevadins „Paliktąja“, ir tavo šalies – „Nuniokotąja“. Bet tu būsi vadinama „Ji mano žavesys“, o tavoji šalis – „Ištekėjusia“, nes Viešpats tavimi žavisi, už jo yra ištekėjusi tavoji šalis.
Kaip tuoktųsi vaikinas su mergele, taip tavasis Statytojas susituoks su tavimi. Kaip džiaugiasi nuotaka jaunikis, taip tavimi džiaugsis tavasis Dievas.
Ps 88 (89), 4–5. 16–17. 27 ir 29
(P.: plg. 2a)P. Viešpatie, amžinai giedosiu apie tavo gerumo malones.
„Aš sudariau Sandorą su išrinktuoju, *
savo tarnui Dovydui prisiekiau:
‘Tavo palikuonis bus visuomet karalius; *
visoms kartoms patvirtinsiu tavo sostą’.“ – P.
Laimingi žmonės, žinantys džiugųjį šauksmą, – *
jie gyvena, Viešpatie, spindesy tavo Artumo.
Visą dieną jie džiūgauja dėl tavojo vardo, *
juos išaukštino tavo teisumas. – P.
Jis man sakys: ‘Tu mano Tėvas, *
mano Dievas, uola išganymo mano!’
Per amžius jį remsiu ištikimąja savo meile, *
tvirta pasiliks visados Sandora mūsų. – P.
Apd 13, 16–17. 22–25Atvykęs į Pizidijos Antiochiją, Paulius atsistojo sinagogoje ir, davęs ranka ženklą nutilti, prabilo:
„Izraelio vyrai ir dievobaimingieji žmonės, paklausykite! Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų protėvius ir išaukštino juos, gyvenančius išeivijoje, Egipto šalyje. Rodydamas savo rankos galybę, išvedė juos iš Egipto.
Tuo laiku jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį pasakė: Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus. Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas išvedė Izraeliui gelbėtoją Jėzų. Prieš jam ateinant, Jonas paskelbė atsivertimo krikštą visai Izraelio tautai. Baigdamas gyvenimo kelionę, Jonas pareiškė: ‘Aš nesu tas, kuo mane laikote. Štai po manęs ateina tasai, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio’.“
Mt 1, 23Ilgoji forma Mt 1, 1–25
Trumpoji forma Mt 1, 18–25Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga.
Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. Judui gimė Faras ir Zara iš Tamaros, Farui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. Salmonui gimė Boazas iš Rahabos, Boazui gimė Jobedas iš Rutos, Jobedui gimė Jesė. Jesei gimė karalius Dovydas.
Dovydui gimė Saliamonas iš Urijo žmonos. Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė abija, abijai gimė Asafas. Asafui gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas. Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas. Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais.
Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis. Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eljakimas, Eljakimui gimė Azoras. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas. Achimui gimė Elijudas. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas. Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju. Taigi nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloniją keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloniją iki Kristaus keturiolika kartų.
Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai.
Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.
Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“ Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą:
Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų,
ir jis vadinsis Emanuelis,
o tai reiškia: „Dievas su mumis.“ Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė sūnų, kurį jis pavadino Jėzumi.