Gruodžio 25 d.
Iz 62, 11–12
Štai Viešpats paskelbė iki pat žemės pakraščių:
„Sakykite Ziono dukrai: ‘Štai tavo Gelbėtojas ateina!’ Štai jo atlygis drauge su juo, jo atpildas pirma jo. Jie bus vadinami ‘Šventąja tauta’, Viešpaties atpirktaisiais, o tu vadinsies ‘Lankoma’, ‘Neužmirštasis miestas’.“
Ps 96 (97), 1 ir 6. 11–12
P. Šiandien šviesa nušvito: mums užgimė Viešpats.
Viešpats yra Karalius! Tedžiūgauja žemė, *
tekrykštauja ir tolimosios salos!
Dangūs skelbia jo teisumą, *
ir visos tautos regi jo garbę. – P.
Šviesa spindi teisiajam, *
džiaugsmas – visiems tyraširdžiams.
Džiaukitės Viešpatyje, teisieji, *
dėkokite jo šventajam vardui! – P.
Tit 3, 4–7
Mylimasis! Kai pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms, jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu, tik ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo. Jis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų, kad, nuteisinti jo malone, taptume viltimi amžinojo gyvenimo paveldėtojais.
Lk 2, 14
Lk 2, 15–20
Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė.“ Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį.
O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje.
Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.