Gruodžio 25 d.
Iz 9, 1–3. 5–6Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė. Tu išaukštinai tą tautą, suteikei jai didį džiaugsmą. Tavo akivaizdoje jie džiūgauja lyg pjūties džiaugsmu, lyg dalydamiesi grobiu. Nes tu sutriuškinai juos slėgusį jungą, jų pečius lenkusią kartį, jų nuožmaus prievaizdo lazdą, kaip anuomet, Midiano dieną.
Nes kūdikis mums gimė! Sūnus duotas mums! Jis bus mums valdovas. Jo vardas bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.“ Jo viešpatavimas be ribų, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę: tvirtins ir palaikys ją teismu ir teisumu dabar ir per amžius. Galybių Viešpaties narsa tai įvykdys!
Ps 95 (96), 1–2a. 2b–3. 11–12. 13
(P.: Lk 2, 11)P. Šiandien mums gimė Išganytojas.
Jis yra Viešpats Mesijas.
Giedokite Viešpačiui naują giesmę, †
Viešpačiui giedok, visa žeme! *
Giedokite Viešpačiui, garbinkite jo vardą. – P.
Diena iš dienos jo išganymą skelbkit! †
Jo garbę tautoms apsakykit, – *
visoms tautoms nuostabiuosius jo darbus! – P.
Tedžiūgauja dangūs, tesilinksmina žemė; *
jūra tešniokščia ir visa, kas ją pripildo!
Laukai su viskuo, kas ten auga, tebūna smagūs! *
Tegieda iš džiaugsmo visi girių medžiai – P.
Viešpaties Artume, nes jis ateina, – *
jisai ateina valdyti žemės.
Teis jis teisingai pasaulį, *
valdys jo tautas – atsidavęs. – P.
Tit 2, 11–14Mylimasis! Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje, laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Kristaus Jėzaus šlovės apsireiškimo. Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams.
Lk 2, 10–11Lk 2, 1–14Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.
Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.
Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.
Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose.“ Umai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama:
„Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“
Ryto ir dienos Mišioms imami čia pateikiami formuliarai, tačiau leidžiama skaitinius pasirinkti iš visų trejų Mišių, atsižvelgiant į bendruomenės dvasinius poreikius.