Sekmadienis po Sekminių
Iš 34, 4b–6. 8–9 Viešpats, Viešpats, esu gailestingas ir maloningas Dievas
Skaitinys iš Išėjimo knygos.
Anomis dienomis, atsikėlęs anksti rytą, Mozė pakilo kopti į Sinajaus kalną, nešinas dviem akmens lentelėmis, kaip jam Viešpats buvo įsakęs.
Viešpats nužengęs debesyje, buvo ten su juo ir ištarė savo vardą „Viešpats“. Ir Viešpats praėjo prieš jį, tardamas: „Viešpats, Viešpats, esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės.“
Mozė tuojau pat nusilenkė lig žemės ir pagarbino. Jis tarė: „Jei radau malonę tavo akyse, prašyčiau, Viešpatie, teeina Viešpats su mumis, nors ši tauta ir yra kietasprandė. Atleisk mūsų kaltę ir mūsų nuodėmę, priimk mus kaip savo paveldą.“
Tai Dievo žodis.
Dan 3, 52. 53. 54. 55. 56 (P.: 52b) P. Didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius!
Pašlovintas esi, Viešpatie, mūsų tėvų Dieve, *
didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius! – P.
Šlovinamas tavo garbingas, šventas vardas, *
didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius! – P.
Šlovinamas esi savo šventoje garbės Šventykloj, *
didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius! – P.
Šlovinamas esi savo Karalystės soste, *
didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius! – P.
Šlovinamas esi, kuris žvilgsniu gelmes matuoji †
nuo savo sosto virš kerubų, *
didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius! – P.
Šlovinamas esi, dangaus skliauto aukštybėj, *
aukštinamas ir garbinamas per amžius! – P.
2 Kor 13, 11–13 Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė
ir Šventosios Dvasios bendrystė
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Antrojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys, džiaukitės, tobulinkitės, vienas kitą guoskite, būkite vieningi, taikiai gyvenkite, ir meilės bei ramybės Dievas bus su jumis.
Sveikinkite vieni kitus šventu pabučiavimu.
Jus sveikina visi šventieji.
Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais!
Tai Dievo žodis.
Plg. Apr 1, 8 P. Aleliuja. – Garbė Tėvui, ir Sūnui,
ir Šventajai Dvasiai –
Dievui, kuris yra, kuris buvo
ir kuris ateis. – P. Aleliuja.
Jn 3, 16–18 Dievas siuntė savo Sūnų, kad per jį išgelbėtų pasaulį
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus.
Tai Viešpaties žodis.