Penktadienis po antrojo sekmadienio po Sekminių
Įst 7, 6–11Viešpats prisirišo prie jūsų ir jus išsirinko
Skaitinys iš Pakartoto Įstatymo knygos.
Prabilęs tautai, Mozė kalbėjo:
„Tu esi Viešpačiui, savo Dievui, pašvęsta tauta. Viešpats, tavo Dievas, išsirinko iš visų žemės tautų tave būti jo branginama tauta.
Ne dėl to, kad būtumėte buvę gausesni už bet kokią kitą tautą, Viešpats pamilo jus ir išsirinko, juk jūs buvote skaičiumi mažiausi iš visų tautų. Nes Viešpats mylėjo jus ir laikėsi priesaikos, kurią jis buvo davęs tavo protėviams, – Viešpats išvedė jus galinga ranka ir atpirko tave iš vergijos namų, iš faraono, Egipto karaliaus rankos.
Todėl žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, yra Dievas – ištikimas Dievas, kuris ištikimai laikosi sandoros su jį mylinčiais ir vykdančiais jo įsakymus lig tūkstantosios kartos, bet kuris nedelsia atlyginti sunaikinimu to asmens, kuris jį atmeta. Su tokiu jis nedelsia, bet tam asmeniui tuojau pat atlygina.
Laikykis tad uoliai įsakymo – įstatų ir įsakų, kuriuos šiandien įsakau tau vykdyti.“
Tai Dievo žodis.
Ps 102 (103), 1–2. 3–4. 6–7. 8 ir 10 (P.: 17) P. Viešpats geras per amžius
tiems, kurie pagarbiai jo bijo.
Šlovink Viešpatį, mano siela, *
ir visa, mano esybė tešlovina jo šventąjį vardą!
Šlovink Viešpatį, mano siela, *
ir neužmiršk, koks jisai geras. – P.
Jis atleidžia visas tavo nuodėmes *
ir visas tavo negales išgydo,
jis atperka iš Duobės tavo gyvastį, *
apsupa tave gailestingumu ir meile. – P.
Viešpats vykdo teisumo darbus, *
gina teises visų engiamų jų.
Savo kelius jis parodė Mozei, *
didžius savo darbus Izraelio tautai. – P.
Viešpats yra mylintis ir gailestingas, *
rūstaut negreitas, kupinas ištikimosios meilės.
Baudžia jis mus ne pagal mūsų nuodėmių dydį, *
ne pagal kaltes mums atmoka. – P.
1 Jn 4, 7–16 Dievas mus pamilo
Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono
Pirmojo laiško.
Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė. O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. Meilė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.
Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. Dievo niekas niekuomet nėra matęs. Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir jo meilė mumyse tobula tampa. Iš to pažįstame, kad pasiliekame jame ir jis mumyse: jis yra davęs mums savo Dvasios. Taigi mes matėme ir liudijame, kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Gelbėtoją.
Kas išpažįsta, jog Jėzus yra Dievo Sūnus, Dievas tame ir tas Dieve pasilieka. Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame.
Tai Dievo žodis.
Mt 11, 29ab P. Aleliuja. – Imkite ant savo pečių mano jungą
ir mokykitės iš manęs, – sako Viešpats, –
nes aš romus ir nuolankios širdies. – P. Aleliuja.
Mt 11, 25–30 Aš romus ir nuolankios širdies
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus bylojo:
„Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudrių jų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti.
Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva.“
Tai Viešpaties žodis.