Iz 25, 6–10aViešpats surengs puotą
ir nušluostys ašaras nuo visų veidų
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Galybių Viešpats surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, puotą su rinktiniais vynais, – pokylį su gardumynais ir grynais, geriausiais vynais. Šiame kalne jis nukels tą šydą, kuris dengia visas gimines, tą nuometą, kuris gobia visas tautas.
Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo visų veidų. Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje. Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo Viešpats!
Tą dieną bus sakoma: „Štai šis yra mūsų Dievas! Mes juo pasitikėjome, ir jis mus išgelbėjo! Šis yra Viešpats, juo mes pasitikėjome! Džiūgaukime, linksminkimės, kad jis mus išganė!“ Viešpaties ranka ant šio kalno ilsėsis.
Tai Dievo žodis.
Ps 22 (23), 1–3. 4. 5. 6 (P.: 6c)P. Viešpaties Namuose visados aš gyvensiu.
Viešpats – Ganytojas mano: *
man nieko nestinga.
Žaliose lankose mane paguldo, *
prie ramių tvenkinių mane gano.
Jis atgaivina mano gyvybę, †
teisumo takais mane veda, *
kaip ir dera jo vardui. – P.
Net eidamas slėniu tamsiausiu, †
aš nebijosiu jokio pavojaus, *
nes tu su manimi nuolat būsi.
Tu – Ganytojas, tavo lazda ir vėzdas –*
jie mane gina. – P.
Tu padengi man stalą *
mano priešų matomoj vietoj,
dosniai patepi man galvą aliejais, *
pripili sklidiną taurę! – P.
Tavo gerumas ir ištikimoji meilė †
lydės kiekvieną mano gyvenimo dieną. *
Viešpaties Namuose visados aš gyvensiu. – P.
Fil 4, 12–14. 19–20Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško filipiečiams.
Broliai ir seserys!
Aš moku gyventi vargingai ir būti turtingas. Visa ko esu ragavęs: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis. Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina. Vis dėlto jūs gerai padarėte, bendraudami su manim varge.
O mano Dievas iš savo turtų gausos Kristuje Jėzuje šlovingai patenkins visas jūsų reikmes. Mūsų Dievui ir Tėvui šlovė per amžių amžius! Amen.
Tai Dievo žodis.
Plg. Ef 1, 17–18P. Aleliuja. – Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas
teapšviečia mūsų širdies akis,
kad pažintume, kokia yra viltis,
į kurią esame pašaukti. – P. Aleliuja.
Ilgoji forma Mt 22, 1–14
Trumpoji forma Mt 22, 1–10 Ką tik rasite, kvieskite į vestuves
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams, sakydamas:
„Su Dangaus Karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestų jų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti.
Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!’ Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė.
Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą.
Galop jis tarė tarnams: ‘Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves.’ Tie tarnai išėjo į kelius ir sur inko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo.
Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsir engusį vestuvių drabužiu. Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo. Tuomet karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.’
Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų.“
Tai Viešpaties žodis.