Iz 55, 6–9Mano mintys – ne jūsų mintys
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Ieškokite Viešpaties, kai galima jį rasti, šaukitės jo, kai jis yra arti! Tepalieka nedorėlis savąjį kelią ir nusidėjėlis – savuosius kėslus! Tegrįžta jis pas Viešpatį, kad jo pasigailėtų, pas mūsų Dievą, nes jis labai atlaidus.
„Nes mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai“, – Viešpaties žodis. „Kaip aukštas dangus virš um žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys – jūsų mintis.“
Tai Dievo žodis.
Ps 144 (145), 2–3. 8–9. 17–18 (P.: 18a)P. Viešpats artimas kiekvienam, kas jo šaukias.
Garbinsiu tave kasdieną, *
šlovinsiu tavo vardą per amžių amžius.
Didis yra Viešpats, didžios šlovės jis vertas, – *
nesuvokiama jo didybė. – P.
Viešpats atlaidus ir gailestingas, *
rūstaut negreitas ir pilnas gerumo.
Geras kiekvienam yra Viešpats, *
visiems savo kūriniams gailestingas. – P.
Visi Viešpaties keliai yra teisūs *
ir visi jo darbai gailestingi.
Viešpats artimas kiekvienam, kas jo šaukias, – *
visiems, kas jo nuoširdžiai trokšta. – P.
Fil 1, 20c–24. 27aMan gyvenimas – tai Kristus
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško filipiečiams.
Broliai ir seserys!
Kristus bus viešai išaukštintas mano kūne – nesvarbu, ar gyvenimu, ar mirtimi. Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas. Bet jei aš, gyvendamas kūne, dar galėčiau vaisingai pasidarbuoti, tuomet nebežinau, ką pasirinkti.
Mane traukia ir viena, ir antra, nors verčiau man mirti ir būti su Kristumi, nes tai visų geriausia. O mano pasilikimas kūne reikalingesnis jums.
Tiktai elkitės, kaip dera besilaikantiems Kristaus Evangelijos.
Tai Dievo žodis.
Plg. Apd 16, 14bP. Aleliuja. – Atverk, Viešpatie, mūsų širdį
tavo Sūnaus žodžiams. – P. Aleliuja.
Mt 20, 1–16Ar todėl tu šnairuoji, kad aš geras?
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą:
„Su Dangaus Karalyste yra panašiai kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė.
Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir taria jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’ Tie atsako: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė’. Jis taria jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną’.
Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutinių ir baigdamas pirmaisiais!’ Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą. Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą.
Imdami jie murmėjo prieš šeimininką ir sakė: ‘Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą’. Bet jis vienam atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. Nejaugi man nevalia tvarkyti savo reikalų, kaip noriu?! Ar todėl šnairuoji, kad aš geras?!’
Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai.“
Tai Viešpaties žodis.