Jer 20, 7–9 Viešpaties žodis man atnešė nuolatinę užgaulę
Skaitinys iš pranašo Jeremijo knygos.
Tu mane suvedžiojai, Viešpatie, – aš leidausi suvedžiojamas. Tu buvai stipresnis už mane, – tu nugalėjai. Nuolat esu traukiamas per dantį, – kiekvienas šaiposi iš manęs. Kada tik kalbu, – turiu rėkti, turiu šaukti: „Smurtas ir skriauda!“ Viešpaties žodis man atnešė nuolatinę užgaulę ir pajuoką.
Bet kai sakau: „Užmiršiu jį! Jo vardu daugiau nebekalbėsiu!“ – tada jis yra kaip ugnis, įsiliepsnojusi mano širdyje, užsklęsta mano kūne. Visomis jėgomis stengiuosi jį nuslopinti, bet nepajėgiu.
Tai Dievo žodis.
Ps 62 (63), 2. 3–4. 5–6. 8–9 (P.: 2b) P. Ilgisi tavęs mano gyvastis, Viešpatie, mano Dieve.
Dieve, tu esi mano Dievas, *
tavęs aš ieškau, –
ilgisi tavęs mano gyvastis, †
trokšta tavęs ir mano kūnas, – *
kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė. – P.
Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; *
leisk regėti tavo galybę ir garbę!
Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, *
mano lūpos skelbia tavo šlovę. – P.
Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; *
tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo.
Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, *
šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu. – P.
Kad tu mano pagalba, *
tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo.
Prie tavęs aš glaudžiuosi, *
tavo dešinė mane palaiko. – P.
Rom 12, 1–2 Aukokite savo kūnus, kaip gyvą auką
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Dėl Dievo gailestingumo prašau jus, broliai ir seserys, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį Dievo garbinimą. Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, kas gera, tinkama ir tobula.
Tai Dievo žodis.
Plg. Ef 1, 17–18 P. Aleliuja. – Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas
teapšviečia mūsų širdies akis,
kad pažintume, kokia yra viltis,
į kurią esame pašaukti. – P. Aleliuja.
Mt 16, 21–27 Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštų jų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti.
Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“
O jis atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis.“
Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?
Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus.“
Tai Viešpaties žodis.