Iz 56, 1. 6–7 Svetimšalius aš nuvesiu į savo šventąjį kalną
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Taip sako Viešpats:
„Laikykitės teisingumo ir būkite dori, nes greitai ateis mano išganymas, greitai ims reikštis manasis teisumas.
Ir svetimšalius, ateinančius pas Viešpatį, kad man tarnautų, kad mylėtų mano vardą ir taptų mano tarnais, – visus, kurie švenčia šabą ir jo neišniekina, visus, kurie laikosi mano sandoros, – aš nuvesiu į šventąjį kalną ir savo maldos Namuose juos pradžiuginsiu. Malonios man bus jų deginamosios atnašos ir skerdžiamosios aukos ant mano altoriaus, nes manieji Namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms.“
Tai Dievo žodis.
Ps 66 (67), 2–3. 5. 6 ir 8 (P.: 4) P. Dieve, tave tegarbina tautos, –
visos tautos tave tešlovina!
Tebūna Dievas mums maloningas, mus tepalaimina, *
mums tešviečia jo veidas;
tegu tavo kelią žemė pažįsta, *
o visos tautos – tavo išganymą. – P.
Džiūgaus ir krykštaus žmonės iš džiaugsmo, †
nes tu tautas valdai teisingai, – *
žemėje tu vesi žmones. – P.
Dieve, tave tegarbina tautos, *
visos tautos tave tešlovina.
Telaimina mus Dievas, *
tebijo pagarbiai jo visa žemė. – P.
Rom 11, 13–15. 29–32 Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Jums, kilusiems iš pagonių, aš sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš stengiuosi išgarsinti savo tarnystę: galgi pavyks man sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti. Nes jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?
Juk Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami. Kaip jūs kadaise nebuvote klusnūs Dievui ir dėl jų neklusnumo dabar patyrėte gailestingumą, taip ir jie dabar nepaklūsta dėl jums suteikto pasigailėjimo, kad dabar ir jie susilauktų gailestingumo. Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų.
Tai Dievo žodis.
Plg. Mt 4, 23 P. Aleliuja. – Jėzus skelbė Karalystės Evangeliją
ir gydė žmonėse visokias negales. –
P. Aleliuja.
Mt 15. 21–28 O moterie, didis tavo tikėjimas!
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ Bet Jėzus neatsiliepė.
Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!“
Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis.“
Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės, maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“
Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“
O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo.“
Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“ Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.
Tai Viešpaties žodis.