Iz 55, 1–3 Pirkite duonos ir valgykite!
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Štai ką sako Viešpats: „Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens! Net jei ir pinigų neturite, ateikite, pirkite duonos ir valgykite! Ateikite, pirkite vyno ir pieno – be pinigų ir be kainos!
Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, ir savo uždarbiu – už tai, kas nepasotina? Paklausykite manęs, ir valgysite tai, kas gera, gardžiuositės skanėstais.
Ateikite pas mane, rūpestingai klausykitės, kad turėtumėte gyvenimą. Aš amžinąją sandorą su jumis sudarysiu, remdamasis savo ištikima meile Dovydui.“
Tai Dievo žodis.
Ps 144 (145), 8–9. 15–16. 17–18 (P.: plg. 16) P. Viešpatie, atveri savo ranką ir mus sotini dosniai.
Viešpats atlaidus ir gailestingas, *
rūstaut negreitas ir pilnas gerumo.
Geras kiekvienam yra Viešpats, *
visiems savo kūriniams gailestingas. – P.
Visų akys su viltimi į tave atsigręžę, – *
tu duodi alkstantiems peno, kai reikia.
Atveri savo ranką *
ir sotini dosniai visa, kas gyva. – P.
Visi Viešpaties keliai yra teisūs *
ir visi jo darbai gailestingi.
Viešpats artimas kiekvienam, kas jo šaukias, – *
visiems, kas jo nuoširdžiai trokšta. – P.
Rom 8, 35. 37–39 Jokie kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės,
kuri yra Kristuje
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?
Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo. Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.
Tai Dievo žodis.
Mt 4, 4b P. Aleliuja. – Žmogus gyvas ne vien duona,
bet ir kiekvienu žodžiu,
kuris išeina iš Dievo lūpų. – P. Aleliuja.
Mt 14, 13–21 Visi pavalgė iki soties
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus, išgirdęs apie Jono Krikštytojo mirtį, laiveliu nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui. Kai išlipo į krantą ir pamatė daugybę žmonių, Jėzui pagailo jų, ir jis išgydė jų ligonius.
Atėjus vakarui, prisiartino mokiniai ir tarė: „Vietovė tuščia, ir jau vėlus metas. Atleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto.“
Jėzus atsakė: „Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti.“
Jie atsiliepė: „Mes čia teturime penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis.“
Jėzus tarė: „Atneškite man juos.“
Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, jis paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, o tie dalijo žmonėms. Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko nulikusius kąsnelius, iš viso dvylika pilnų pintinių. O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų.
Tai Viešpaties žodis.