2 Kar 4, 8–11. 14–16a Tas yra šventas Dievo vyras, teapsistoja pas mus
Skaitinys iš Antrosios Karalių knygos.
Vieną dieną Eliša ėjo per Šunemą. Ten gyvenanti žymi moteris, primygtinai kvietė jį pas save pietų. Vėliau, kada tik jis eidavo tuo keliu, užeidavo ten pietų. Kartą ji tarė savo vyrui: „Žiūrėk, aš esu tikra, kad jis yra šventas Dievo vyras. Kadangi jis nuolat praeina mūsų keliu, įrenkime jam ant stogo mažą kambarį su sienomis, padėkime ten jam lovą, stalą, krėslą ir lempą, kad galėtų apsistoti, kada tik pas mus užeis.“
Vieną dieną ten užėjęs, jis palypėjo į tą kambarį ir atsigulė.
„Ką tad galima jai padaryti?“ – jis klausė. Gehazis atsakė: „Na, ji neturi sūnaus, ir jos vyras senas.“ – „Pašauk ją“, – tarė Eliša. Tarno pašaukta, ji atsistojo prie durų. „Šiuo laiku kitais metais, – jis tarė jai, – glamonėsi sūnų.“
Tai Dievo žodis.
Ps 88 (89), 2–3. 16–17. 18–19 (P.: plg. 2a) P. Viešpatie, amžinai giedosiu apie tavo gerumo malones.
Giedosiu, Viešpatie, amžinai apie tavo gerumo malones, *
tavo ištikimybę kartų kartoms apsakys mano lūpos.
Juk išpažįstu, kad amžina yra tavo ištikimoji meilė, *
tvirta kaip dangaus skliautas – tavoji ištikimybė. – P.
Laimingi žmonės, žinantys džiugųjį šauksmą, – *
jie gyvena, Viešpatie, spindesy tavo Artumo.
Visą dieną jie džiūgauja dėl tavojo vardo, *
juos išaukštino tavo teisumas. – P.
Tu didžias pergales mums padovanosi, *
tavo malone išaukštinta mūsų galybė.
Juk Viešpačiui priklauso mūsų skydas, *
Izraelio Šventajam – mūsų karalius. – P.
Rom 6, 3–4. 8–11 Krikštu mes esame kartu su juo palaidoti,
kad pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje. Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą.
Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. Mes žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios. Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.
Tai Dievo žodis.
1 Pt 2, 9 P. Aleliuja. – Jūs išrinktoji giminė,
karališkoji kunigystė, šventoji tauta;
garsinkite šlovingus darbus to,
kuris pašaukė jus iš tamsybių
į savo nuostabią šviesą. – P. Aleliuja.
Mt 10, 37–42 Kas neima kryžiaus – nevertas manęs.
Kas jus priima, tas mane priima
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus bylojo savo apaštalams:
„Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane – nevertas manęs. Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją.
Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs.
Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo užmokestį.
Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mokinys, – iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokesčio.“
Tai Viešpaties žodis.