Oz 6, 3–6 Noriu ištikimos meilės, o ne aukos
Skaitinys iš pranašo Ozėjo knygos.
Pažinkime, – veržkimės pažinti Viešpatį! Tikrai jis ateis pas mus, kaip tikrai ateina aušra; jis ateis pas mus lyg būriai lietaus, kaip pavasario lietus, pagirdantis žemę.
Ką man daryti su tavimi, Efraimai? Ką man daryti su tavimi, Judai? Judviejų meilė – kaip rytmečio debesis, kaip anksti nukrintanti rasa. Todėl skaptuosiu juos per pranašus, žudysiu savo burnos žodžiais, – mano teismas bus paskelbtas kaip šviesa. Noriu ištikimos meilės, o ne aukos, mieliau man Dievo pažinimas, negu deginamosios aukos.
Tai Dievo žodis.
Ps 49 (50), 1 ir 8. 12–13. 14–15 (P.: 23b) P. Tam, kuris taiso savąjį kelią,
aš parodysiu Dievo išganymą.
Dievas, Viešpats Dievas, prabyla, *
nuo Rytų ligi Vakarų sušaukdamas žemę.
„Ne dėl aukų aš jus peiksiu, *
nes deginamasiąs aukas visada man aukojat. – P.
Jei būčiau alkanas, tau nesiskūsčiau, *
nes mano pasaulis ir visa, kas jį pripildo.
Argi aš valgau jaučių mėsą, *
ar geriu ožio kraują? – P.
Atnašauk Dievui dėkojimo auką *
ir tesėk savo įžadus Aukščiausiam.
Šaukis manęs nelaimės dieną, – *
išgelbėsiu tave, ir tu mane šlovinsi“ – P.
Rom 4, 18–25 Tvirtas tikėjimas teikia Dievui garbę
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Nematydamas jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi, jog tapsiąs daugelio tautų tėvu, kaip pasakyta: Tokia bus tavoji ainija.
Jis nesvyruodamas tikėjo, nors regėjo savo kūną jau apmirusį – jam buvo arti šimto metų – ir Saros įsčias apmirusias. Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet įsitvirtino tikėjime, teikdamas Dievui garbę ir būdamas tikras, jog, ką pažadėjo, įstengs ir įvykdyti. Todėl jam tai buvo įskaityta teisumu.
Tačiau ne vien apie jį parašyta: jam buvo įskaityta, bet ir apie mus, – nes turės būti įskaityta ir mums, jei tikėsime tą, kuris prikėlė iš numirusių mūsų Viešpatį Jėzų, paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums nuteisinti.
Tai Dievo žodis.
Plg. Lk 4, 18 P. Aleliuja. – Viešpats mane pasiuntė nešti
Gerosios Naujienos vargdieniams,
skelbti belaisviams išvadavimo. – P. Aleliuja.
Mt 9, 9–13 Atėjau kviesti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu praeidamas Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matas, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį.
Kai jis Mato namuose sėdosi prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jėzaus ir jo mokinių. Fariziejai, tai išvydę, prikišo jo mokiniams: „Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“
Šitai girdėdamas, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos. Aš ir atėjau šaukti ne teisių jų, bet nusidėjėlių.“
Tai Viešpaties žodis.