Įst 11, 18. 26–28. 32 Pateiksiu jums šiandien palaimą ir prakeiksmą
Skaitinys iš Pakartoto Įstatymo knygos.
Mozė bylojo tautai:
„Įsidėkite šiuos mano žodžius sau į širdį ir sielą, prisiriškite juos kaip ženklą prie rankos ir pritvirtinkite juos kaip žymę sau ant kaktos.
Štai! Šiandien padedu prieš jus palaiminimą ir prakeikimą. Palaiminimą, jei paklusite Viešpaties, jūsų Dievo, įsakymams, kuriuos šiandien jums duodu, ir prakeikimą, jei nepaklusite Viešpaties, jūsų Dievo, įsakymams, bet trauksitės iš kelio, kurį šiandien jums duodu, eidami paskui kitus dievus, kurių nepažinojote.
Turite ištikimai laikytis visų įstatų ir įsakų, kuriuos išdėsčiau jums šiandien.“
Tai Dievo žodis.
Ps 30 (31), 2–3a. 3bc–4. 17 ir 25 (P.: plg. 3b) P. Būk man, Viešpatie, mano tvirtovė.
Pas tave, Viešpatie, užuovėjos ieškau, †
neleisk man niekados nusivilti! *
Išgirsk ir skubėk manęs vaduoti. – P.
Būk man prieglobsčio uola – mano tvirtovė, *
galinga pilis man pasislėpti!
Juk esi man ir uola, ir tvirtovė, – *
vesk ir saugok mane dėl savojo vardo. – P.
Gerumo šviesa sužėrėk savo tarnui, *
gelbėk mane savo ištikimąja meile.
Drąsias ir tvirtas širdis turėkit *
visi, kurie Viešpačiu tikit! – P.
Rom 3, 21–25a. 28 Žmogus nuteisinamas tikėjimu, be Įstatymo darbų
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Dabar be Įstatymo pasireiškė Dievo teisumas, paliudytas Įstatymo ir Pranašų. Tai Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems tikintiesiems. Nėra jokio skirtumo, nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, o nuteisinami dovanai jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo. Dievas jį paskyrė permaldavimo auka, jo kraujo galia veikiančia per tikėjimą.
Mes laikomės nuomonės, kad žmogus nuteisinamas tikėjimu, be Įstatymo darbų.
Tai Dievo žodis.
Jn 15, 5 P. Aleliuja. – Aš esu vynmedis, o jūs šakelės, –
sako Viešpats. –
Kas pasilieka manyje ir aš jame,
tas duoda daug vaisių. – P. Aleliuja.
Mt 7, 21–27 Namas, pastatytas ant uolos ir pastatytas ant smėlio
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į Dangaus Karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. Daugelis man sakys, anai dienai atėjus: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!’ Tuomet jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs nedorėliai!’
Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.
Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. Prapliupo liūtys, ištvino upės, kilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.“
Tai Viešpaties žodis.