Iz 8, 23b – 9, 3Tautų Galilėjoje žmonės išvys skaisčią šviesą
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Kaip seniau {Viešpats} buvo pažeminęs Zebuluno kraštą ir Naftalio kraštą, taip ilgainiui jis išaukštins Pajūrio vieškelį, kraštą į vakarus nuo Jordano, tautų Galilėją.
Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė. Tu išaukštinai tą tautą, suteikei jai didį džiaugsmą. Tavo akivaizdoje jie džiūgauja lyg pjūties džiaugsmu, lyg dalydamiesi grobiu.
Nes tu sutriuškinai juos slėgusį jungą, jų pečius lenkusią kartį, jų nuožmaus prievaizdo lazdą, kaip anuomet, Midjano dieną.
Tai Dievo žodis.
Ps 26 (27), 1. 4. 13–14 (P.: 1a)P. Viešpats – mano šviesa ir pagalba.
Viešpats – mano šviesa ir pagalba, *
ko gi turėčiau bijotis?
Viešpats – mano gyvenimo tvirtovė, *
prieš ką turėčiau drebėti? – P.
Vieno teprašau Viešpaties, tik vieno tetrokštu – †
Viešpaties Namuose gyventi *
kiekvieną savo gyvenimo dieną,
Viešpaties žavumu gėrėtis *
ir lankyti jo Šventyklą. – P.
Tikiu, kad patirsiu Viešpaties gerumą *
gyvųjų pasauly.
Pasitikėk Viešpačiu ir būk ištvermingas! *
Turėki drąsos ir Viešpačiu pasikliauki!– P.
1 Kor 1, 10–13. 17Visi vienaip sutarkite, ir tenebūna jūsų tarpe susiskaldymų
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip sutartumėte ir pas jus nebūtų susiskaldymų, kad būtumėte vienos dvasios ir vienos minties.
Mat Chlojės namiškiai pranešė man apie jus, mano broliai ir seserys, kad tarp jūsų esama kivirčų. Turiu omenyje tai, kad iš jūsų yra tokių, kurie sako: „Aš esu Pauliaus“, „aš – Apolo“, „aš – Kefo“, „o aš – Kristaus“.
Argi Kristus padalytas? Nejaugi Paulius buvo už jus nukryžiuotas? Negi vardan Pauliaus buvote pakrikštyti?
Kristus nesiuntė manęs krikštyti, bet Evangelijos skelbti, tiktai ne žodžių išmintimi, kad Kristaus kryžius neliktų be galios.
Tai Dievo žodis.
Plg. Mt 4, 23P. Aleliuja. – Jėzus skelbė Karalystės Evangeliją
ir gydė žmonėse visokias negales. – P. Aleliuja.
Ilgoji forma Mt 4, 12–23
Trumpoji froma Mt 4, 12–17Jis apsistojo Kafarnaume, kad išsipildytų Izaijo žodžiai
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. Jis paliko Nazaretą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai:
Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano – pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė.
Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė!“
Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; mat buvo žvejai. Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais.“ Tuodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo.
Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė. Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo.
Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas Karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales.
Tai Viešpaties žodis.