Pirmasis skaitinys (1 Jn 1, 1–4)

    Mylimieji!
    Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos lietė, – tai rašome apie gyvenimo Žodį. Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums. Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.
    Ir tai mes rašome, kad mūsų džiaugsmas būtų tobulas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 96, 1–2. 5–6. 11–12)

P.  Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty.

Viešpats – pasaulio Valdovas:
tedžiūgauja žemė, tekrykštauja salos.
Jį juosia debesys tamsūs,
teise, teisybe grįstas jo sostas. – P.

Sutirpsta kaip vaškas kalnai išsigandę
prieš Viešpatį – viso pasaulio Valdovą.
Byloja dangus apie jo teisingumą,
jo garbingumą regi pasaulis. – P.

Palaimos šviesa teisingajam šviečia,
tiesios širdies žmogui – linksmybė.
Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty,
jo šventąjį vardą minėkit. – P.

P.  Aleliuja. – Tave, Dieve, garbinam, Tave, Viešpatie, išpažįstam.
                     Tave apaštalų choras garbingas šlovina. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 20, 1–8)

    Pirmąją savaitės dieną Marija Magdalietė nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo“.
    Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato numestas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato numestas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis numestą, bet suvyniotą atskirai.
    Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo.