Pirmasis skaitinys (1 Pt 5, 1–4)

    Mylimieji!
    Jūsų Vyresniuosius prašau aš, irgi vyresnysis, Kristaus kentėjimų liudytojas ir būsimosios šlovės dalyvis: ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę ne iš prievartos, bet su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl bjauraus pelno, bet gera valia, ne kaip viešpataujantys jums pavestiesiems, bet tapę pavyzdžiu kaimenei. Kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas, jūs gausite nevystantį garbės vainiką.

Atliepiamoji psalmė (Ps 22, 1–6)

P.  Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.

Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.
Jis mane veda, kur vešlios ganyklos žaliuoja,
leidžia man atilsėti paversmy;
manąją sielą gaivina,
veda mane teisingais takais savo garbei. – P.

Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu,
aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.
Tavo lazda, vėzdas galingas,
drąsą man duoda. – P.

Tu man keli vaišes,
o priešai sugėdinti žiūri.
Kvepalais man patepi galvą,
pili man sklidiną taurę. – P.

Tavoji malonė ir meilė palydi
kiekvieną mano gyvenimo dieną.
Aš Viešpaties būste gyvensiu
per amžius ilgiausius. – P.

P.  Aleliuja. – Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią,
                     ir pragaro vartai jos nenugalės. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 16, 13–19)

    Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“
    Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.
    Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“
    Tada Petras prabilo: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“
    Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jono sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“.