Pirmasis skaitinys (Jer 13, 1–11)

    Viešpats man štai ką įsakė: „Eik nusipirk lininę juostą ir ja susijuosk strėnas; tiktai nemesk jos į vandenį!“ Tad, Viešpaties lieptas, aš nusipirkau juostą ir užsijuosiau ant strėnų.
    Dabar pasigirdo man antrąkart Viešpaties žodis: „Paimk nusipirktąją juostą, kuria tu juosi ant strėnų, keliauk prie Eufrato ir ten ją paslėpk uolos plyšyje!“ Aš nuėjau ir paslėpiau juostą prie Eufrato, kaip Viešpats man buvo liepęs.
Praslinkus ilgokam laikui, Viešpats man tarė: „Keliauk prie Eufrato ir vėl pasiimk tą juostą, kurią ten mano įsakymu esi paslėpęs!“ Tad aš nuvykau prie Eufrato, suradau tą juostą ir paėmiau iš vietos, kur buvau ją paslėpęs. Bet juosta buvo supuvus ir niekam daugiau nebetiko.
    Tada pasigirdo man Viešpaties žodis: „Štai ką sako Viešpats: „Lygiai aš taip sunaikinsiu Judo ir Jeruzalės puikybę, nors ji kažin kokia didelė būtų. Ta piktoji tauta, kuri atsisako klausyt mano žodžių, kuri klauso savo širdies palinkimo ir vaikosi kitų dievaičių, kad jiems tarnautų ir juos garbintų,– toji tauta pasidarys kaip ši juosta, kuri nebetinka niekam. Kaip juosta priglunda prie vyro strėnų, norėjau, kad ir visi Judo namai prie manęs taip priglustų,– tai Viešpaties žodis,– kad būtų jie man tauta ir garbė, manoji šlovė ir didybė. Bet jie manęs nepaklausė!“ 

Atliepiamoji psalmė (Įst 32, 18–21)

P. – Užmiršai tave pagimdžiusį Dievą.

Tu apie uolą, tave išdaiginusią nebegalvojai,
tu užmiršai tave pagimdžiusį Dievą.
Viešpats tai matė ir smarkiai įpyko
ant jį paniekinusių savo sūnų ir dukrų. – P.

Jis tarė: „Nugręšiu nuo jų savo veidą
ir pažiūrėsiu, tada kaip jiems klosis.
Toji karta – maištinga, vaikai neištikimybės.
Sukėlė jie man pavydą per tą, kas ne Dievas,
man uždegė pyktį dėl išgalvotų dievaičių;
ir aš jiems sukelsiu pavydą per tą netautą,
uždegsiu jiems pyktį per kvailą gentį“. – P.

P.  Aleliuja. – Savo valia Tėvas pagimdė mus tiesos žodžiu,
                     kad mes būtume tarsi pirmienos tarp jo kūrinių. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 13, 31–35)

    Jėzus pasakė miniai dar vieną palyginimą:
    „Su dangaus karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu, taip kad padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose“.
    Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su raugu, kurį moteris ėmė ir įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“.
    Visa tai Jėzus bylojo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo. Išsipildė, kas buvo pranašo pasakyta: „Aš atversiu savo burną palyginimais, išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus“.