Pirmasis skaitinys (Iš 19, 1–2. 9–11. 16–20)

    Trečiąjį mėnesį po savo išėjimo iš Egipto, tą pačią dieną, izraelitai pateko į Sinajaus dykumą. Jie buvo išvykę iš Refidimo ir atkeliavo į Sinajaus dykumą, kur įsirengė stovyklą. Ten izraelitai stovyklavo prieš kalną.
    Tuomet Viešpats prabilo į Mozę: „Štai pas tave aš ateisiu tirštame debesyje, kad tauta girdėtų, kai aš su tavim kalbėsiu, ir kad tavimi visuomet tikėtų“.
    Mozė perdavė Viešpačiui tautos atsakymą. Viešpats Mozei pasakė: „Liepk jiems šiandien ir ryt apsiruošti, drabužius išsiskalbti, o trečiąją dieną pasirengus būti. Poryt mat Viešpats nužengs visos tautos akyse ant Sinajaus kalno“.
    Į trečiąją dieną, aušrai bešvintant, sudundo griaustinis, ir ėmė žaibuoti; kalną užgulė sunkūs debesys, ir nuskambėjo galingas trimitų skardas. Tauta stovykloje pradėjo visa drebėti. Mozė išvedė ją iš stovyklos pasitikti Dievo, ir jie sustojo prie kalno papėdės. Sinajaus kalnas skendėjo dūmuose, kadangi Viešpats ugnyje ant jo buvo nužengęs. Dūmai vertėsi tartum iš lydyklos krosnies. Visas kalnas smarkiai drebėjo. Trimitų skardas tolydžio stiprėjo.
    Mozė kalbėjo, o Dievas grumėjimu atsakinėjo. Viešpats nužengė ant Sinajaus kalno, ant jo viršūnės. Jisai pasišaukė Mozę į kalno viršūnę, ir Mozė užlipo.

Atliepiamoji psalmė (Dan 3, 52–56)

Garbė tau, Viešpatie, mūsų protėvių Dieve,
garbė ir šlovė tavo šventajam vardui!

P.  Garbė ir šlovė tau per amžius!

Garbė tau, Viešpatie, garbingoj šventovėj! – P.

Garbė tau, Viešpatie, karališkam soste! – P.

Garbė tau, Viešpatie, dangaus ir žemės Valdove! – P.

Garbė tau, Viešpatie, dangaus aukštybėse! – P.

P.  Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės viešpatie,
                       kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 13, 10–17)

    Priėję prie Jėzaus, mokiniai paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“
    Jėzus atsakė: „Jums leista pažinti dangaus karalystės paslaptis, o jiems neleista. Mat, kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai:
    'Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitų žmonių širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau'.
    Todėl palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi. Iš tiesų sakau jums: daugel pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo“.