XXXIII EILINIS SEKMADIENIS (B/_ABC) (p. 532)

Pirmasis skaitinys Dan 12, 1–3 

Tavoji tauta tuo laiku bus išgelbėta 

Skaitinys iš pranašo Danieliaus knygos. 

Tuo metu pasirodys Michaelis, galingasis didžiūnas, tavo tautos sargas. Užeis metas tokių vargų, kokių dar nėra niekad buvę nuo to laiko, kai atsirado tautos. Bet anuo metu tavo tauta bus išgelbėta, – visi, kurie tik yra rasti įrašyti knygoje. 

Daugelis miegančiųjų žemės dulkėse atsibus – kai kurie amžinajam gyvenimui, kiti gėdai ir amžinajai negarbei. Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius. 

Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 15 (16), 5 ir 8. 9–10. 11 (P.: 1) 

P. Apsaugok mane, o Dieve,
pas tave užuovėjos ieškau. 

Viešpatie, tu esi man skirtoji dalis ir taurė manoji, *
tavo rankoje – mano likimas.
Akyse nuolat Viešpats man stovi, – *
kol jisai mano dešinėje, aš nedrebėsiu. – P. 

Dėl to mano širdis, džiaugsminga, †
džiūgauja visa mano gyvybė *
ir ilsisi ramiai mano kūnas. 
Juk nepaliksi manęs Šeolui, *
neleisi savo teisiajam Duobėj trūnyti. – P. 

Tu parodysi man taką, kuris į gyvenimą veda. †
Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, *
tavo dešinėje – amžina palaima. – P. 

Antrasis skaitinys Žyd 10, 11–14. 18 

Vienintele atnaša jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius 

Skaitinys iš Laiško žydams. 

Kiekvienas kunigas kasdien stoja tarnauti ir daug kartų atnašauja tas pačias aukas, kurios niekuomet negali panaikinti nuodėmių. O šitas, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje, laukdamas, kol jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų

Vienintele atnaša jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius. O kur nuodėmės atleistos, ten nebereikia aukos už jas. 

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją Plg. Lk 21, 36

P. Aleliuja. – Visą laiką budėkite ir melskitės,
kad sugebėtumėte kaip reikia stoti
Žmogaus Sūnaus akivaizdoje. – P. Aleliuja. 

Evangelija Mk 13, 24–32 

Surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių 

Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų. 

Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: 

„Tomis dienomis, po didžio suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. 

Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove. Jis pasiųs angelus, ir tie surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių. 

Pasimokykite iš palyginimo su figos medžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. Taip pat išvydę tai dedantis, supraskite, jog jis jau arti, prie slenksčio. 

Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei sūnus, tik Tėvas.“ 

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 461.