2018
SAUSIS
ketvirtadienis
25

Popiežiaus intencijos šį mėnesį

Evangelizacinė – Meldžiamės, kad Azijos šalių krikščionys ir kitos religinės mažumos galėtų visiškai laisvai gyventi savo tikėjimu.

Šventė/šventasis

Šv. apaštalas Paulius

Šv. Pauliaus, apaštalo, Atsivertimo šventė

Didysis tautų apaštalas šv. Paulius gimė Kilikijos mieste Tarse, dabartinėje pietų Turkijoje. Jam buvo duotas pirmojo hebrajų karaliaus vardas – Saulius. Augo kaip privilegijuotas Romos pilietis, laikėsi Mozės Įstatymo. Jis nepažinojo Kristaus ir nepriklausė prie pirmųjų Dvylikos, paties Jėzaus pakviestų apaštalų. Paulius buvo išsilavinęs vyras ir priklausė fariziejų sektai. Iš pradžių smarkiai persekiojo krikščionis manydamas, kad taip pasitarnaus Dievui. Apie apaštalo Pauliaus atsivertimą skaitykite Apd 9, 1–22.

Paskirta maldavimams

Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis

Sausio 18–25 d. kiekvienais metais skiriama melstis už krikščionių vienybę. Paprastai krikščionių vienybės visą aštuondienį meldžiama ne tik atskirose savo bendruomenėse, bet kurią nors dieną įvairių vietos krikščionių bendruomenių atstovai susirenka bendrai maldai į vadinamąsias ekumenines pamaldas.

Pirmąją maldos už krikščionių vienybę savaitę 1908 m. sausio 18–25 d. Niujorke surengė amerikiečių episkopalų kunigas Paul Wattson. Kitas ekumenizmo pradžiai svarbus įvykis buvo vadinamoji Edinburgo konferencija, į kurią 1910 m. susirinkę anglikonų ir evangelikų atstovai nusprendė tarpusavy derinti evangelizavimo darbą ir melstis už krikščionių vienybę. Katalikų Bažnyčia pirma kartą maldų savaitę už krikščionių vienybę, popiežiaus Benedikto XV paraginta, minėjo 1916 m. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 m. Nuo 1968 m. maldos savaitės turi bendrą temą, kurią kartu suderina Rytų Bažnyčias ir protestantiškas bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių Taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba (žr. lt.radiovaticana.va).

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).

B Eilinis laikas E2
III eilinė savaitė
Liturginis šventimo pavadinimas

Šv. Pauliaus, apaštalo, Atsivertimas

Šventė (F/7)

2018 m. tema
Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis

Skaitiniai Š (32)

Apd 22, 3–16: Kelkis, priimk krikštą ir nusiplauk nuodėmes, šaukdamasis Jėzaus vardo

   arba Apd 9, 1–22: Viešpatie, ką turiu daryti?

Ps 117, 1. 2. P.: Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją.

† Mk 16, 15–18: Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją

Valandų liturgija

Valandų liturgija šventės

[Psalmės iš I savaitės sekmadienio]

Popiežiaus intencijos šį mėnesį

Evangelizacinė – Meldžiamės, kad Azijos šalių krikščionys ir kitos religinės mažumos galėtų visiškai laisvai gyventi savo tikėjimu.

Šventė/šventasis

Šv. apaštalas Paulius

Šv. Pauliaus, apaštalo, Atsivertimo šventė

Didysis tautų apaštalas šv. Paulius gimė Kilikijos mieste Tarse, dabartinėje pietų Turkijoje. Jam buvo duotas pirmojo hebrajų karaliaus vardas – Saulius. Augo kaip privilegijuotas Romos pilietis, laikėsi Mozės Įstatymo. Jis nepažinojo Kristaus ir nepriklausė prie pirmųjų Dvylikos, paties Jėzaus pakviestų apaštalų. Paulius buvo išsilavinęs vyras ir priklausė fariziejų sektai. Iš pradžių smarkiai persekiojo krikščionis manydamas, kad taip pasitarnaus Dievui. Apie apaštalo Pauliaus atsivertimą skaitykite Apd 9, 1–22.

Paskirta maldavimams

Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis

Sausio 18–25 d. kiekvienais metais skiriama melstis už krikščionių vienybę. Paprastai krikščionių vienybės visą aštuondienį meldžiama ne tik atskirose savo bendruomenėse, bet kurią nors dieną įvairių vietos krikščionių bendruomenių atstovai susirenka bendrai maldai į vadinamąsias ekumenines pamaldas.

Pirmąją maldos už krikščionių vienybę savaitę 1908 m. sausio 18–25 d. Niujorke surengė amerikiečių episkopalų kunigas Paul Wattson. Kitas ekumenizmo pradžiai svarbus įvykis buvo vadinamoji Edinburgo konferencija, į kurią 1910 m. susirinkę anglikonų ir evangelikų atstovai nusprendė tarpusavy derinti evangelizavimo darbą ir melstis už krikščionių vienybę. Katalikų Bažnyčia pirma kartą maldų savaitę už krikščionių vienybę, popiežiaus Benedikto XV paraginta, minėjo 1916 m. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 m. Nuo 1968 m. maldos savaitės turi bendrą temą, kurią kartu suderina Rytų Bažnyčias ir protestantiškas bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių Taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba (žr. lt.radiovaticana.va).

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).