2017
VASARIS
ketvirtadienis
2

Popiežiaus intencijos šį mėnesį

Bendroji – Už visus tuos, kurie patiria išbandymus, ypač už vargšus, pabėgėlius ir emigrantus, kad jie mūsų bendruomenėse rastų svetingumą ir paguodą.

Šventė/šventasis

Viešpaties Jėzaus Paaukojimas

Viešpaties Paaukojimo šventė

Ši šventė graikų vadinta Hypapante, nes keturiasdešimtą dieną po gimimo Jėzus buvo Juozapo ir Marijos nuneštas į šventyklą, vykdant Mozės Įstatymą. Tikinti ir džiūgaujanti tauta pasitinka Išganytoją – „šviesą pagonims apšviesti ir Izraelio tautos garbę“.

Paskirta maldavimams

Pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena

Nuo 1997 metų Bažnyčioje kasmet vasario 2-ąją dieną yra minima Pašvęstojo gyvenimo diena, skirta tiems, kurie vienokiu ar kitokiu specialiu būdu pašventė savo gyvenimus Dievui: kontempliatyviems vienuoliams ir vienuolėms, apaštalinėms kongregacijoms, pasišventusių pasauliečių institutams.

Ši diena buvo įsteigta popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva. Jos ištakose – 1994 m. Vyskupų sinodas, skirtas pašvęstajam gyvenimui ir jo misijai Bažnyčiai, ir 1996 m. popiežiaus paskelbtas posinodinis paraginimas „Vita consecrata“, kuriame jis surinko ir apibendrino Sinodo vaisius. Dar po metų, 1997 m., buvo įsteigta atskira pašvęstajam gyvenimui skirta minėjimo diena.

Žinioje pirmajai Pašvęstojo gyvenimo dienai 1997 m. Jonas Paulius II išdėstė jos paskelbimo motyvus »»

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).

A Eilinis laikas E1
IV eilinė savaitė
Liturginis šventimo pavadinimas

Viešpaties Paaukojimas (Grabnyčios)

Šventė (F/5)

Pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena

Skaitiniai Š (40)

Mal 3, 1–4: Ateis į savo šventyklą valdovas, kurio jums reikia

   arba Žyd 2, 14–18: Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius

Ps 24, 7. 8. 9. 10. P.: Visatos galingasis Viešpats yra garbingas Valdovas.

† Lk 2, 22–40: Mano akys išvydo tavo išgelbėjimą

Valandų liturgija

Valandų liturgija šventės

[Psalmės iš I savaitės sekmadienio]

Popiežiaus intencijos šį mėnesį

Bendroji – Už visus tuos, kurie patiria išbandymus, ypač už vargšus, pabėgėlius ir emigrantus, kad jie mūsų bendruomenėse rastų svetingumą ir paguodą.

Šventė/šventasis

Viešpaties Jėzaus Paaukojimas

Viešpaties Paaukojimo šventė

Ši šventė graikų vadinta Hypapante, nes keturiasdešimtą dieną po gimimo Jėzus buvo Juozapo ir Marijos nuneštas į šventyklą, vykdant Mozės Įstatymą. Tikinti ir džiūgaujanti tauta pasitinka Išganytoją – „šviesą pagonims apšviesti ir Izraelio tautos garbę“.

Paskirta maldavimams

Pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena

Nuo 1997 metų Bažnyčioje kasmet vasario 2-ąją dieną yra minima Pašvęstojo gyvenimo diena, skirta tiems, kurie vienokiu ar kitokiu specialiu būdu pašventė savo gyvenimus Dievui: kontempliatyviems vienuoliams ir vienuolėms, apaštalinėms kongregacijoms, pasišventusių pasauliečių institutams.

Ši diena buvo įsteigta popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva. Jos ištakose – 1994 m. Vyskupų sinodas, skirtas pašvęstajam gyvenimui ir jo misijai Bažnyčiai, ir 1996 m. popiežiaus paskelbtas posinodinis paraginimas „Vita consecrata“, kuriame jis surinko ir apibendrino Sinodo vaisius. Dar po metų, 1997 m., buvo įsteigta atskira pašvęstajam gyvenimui skirta minėjimo diena.

Žinioje pirmajai Pašvęstojo gyvenimo dienai 1997 m. Jonas Paulius II išdėstė jos paskelbimo motyvus »»

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).