2017
SAUSIS
ketvirtadienis
19

Popiežiaus intencijos šį mėnesį

Evangelizacijos – Už visus krikščionis, kad jie, ištikimai sekdami Viešpaties mokymu, su malda ir broliška meile stengtųsi atkurti visišką bažnytinę bendrystę ir bendradarbiautų atsakydami į šiandien žmonijai kylančius iššūkius.

Paskirta maldavimams

Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis

Sausio 18–25 d. kiekvienais metais skiriama melstis už krikščionių vienybę. Paprastai krikščionių vienybės visą aštuondienį meldžiama ne tik atskirose savo bendruomenėse, bet kurią nors dieną įvairių vietos krikščionių bendruomenių atstovai susirenka bendrai maldai į vadinamąsias ekumenines pamaldas.

Pirmąją maldos už krikščionių vienybę savaitę 1908 m. sausio 18–25 d. Niujorke surengė amerikiečių episkopalų kunigas Paul Wattson. Kitas ekumenizmo pradžiai svarbus įvykis buvo vadinamoji Edinburgo konferencija, į kurią 1910 m. susirinkę anglikonų ir evangelikų atstovai nusprendė tarpusavy derinti evangelizavimo darbą ir melstis už krikščionių vienybę. Katalikų Bažnyčia pirma kartą maldų savaitę už krikščionių vienybę, popiežiaus Benedikto XV paraginta, minėjo 1916 m. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 m. Nuo 1968 m. maldos savaitės turi bendrą temą, kurią kartu suderina Rytų Bažnyčias ir protestantiškas bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių Taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba (žr. lt.radiovaticana.va).

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).

A Eilinis laikas E1
II eilinė savaitė
Liturginis šventimo pavadinimas

Ketvirtadienis

Eilinis šiokiadienis (f/13)

Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis

Skaitiniai E1 (25)

Žyd 7, 25 – 8, 6: Vieną kartą visiems laikams paaukojo pats save

Ps 40, 7–8a. 8b–9. 10. 17. P.: Viešpatie, aš ateinu įvykdyti tavo valios.

† Mk 3, 7–12: Netyrosios dvasios šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“ Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų

Valandų liturgija

Psalmyno II savaitė

Popiežiaus intencijos šį mėnesį

Evangelizacijos – Už visus krikščionis, kad jie, ištikimai sekdami Viešpaties mokymu, su malda ir broliška meile stengtųsi atkurti visišką bažnytinę bendrystę ir bendradarbiautų atsakydami į šiandien žmonijai kylančius iššūkius.

Paskirta maldavimams

Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis

Sausio 18–25 d. kiekvienais metais skiriama melstis už krikščionių vienybę. Paprastai krikščionių vienybės visą aštuondienį meldžiama ne tik atskirose savo bendruomenėse, bet kurią nors dieną įvairių vietos krikščionių bendruomenių atstovai susirenka bendrai maldai į vadinamąsias ekumenines pamaldas.

Pirmąją maldos už krikščionių vienybę savaitę 1908 m. sausio 18–25 d. Niujorke surengė amerikiečių episkopalų kunigas Paul Wattson. Kitas ekumenizmo pradžiai svarbus įvykis buvo vadinamoji Edinburgo konferencija, į kurią 1910 m. susirinkę anglikonų ir evangelikų atstovai nusprendė tarpusavy derinti evangelizavimo darbą ir melstis už krikščionių vienybę. Katalikų Bažnyčia pirma kartą maldų savaitę už krikščionių vienybę, popiežiaus Benedikto XV paraginta, minėjo 1916 m. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 m. Nuo 1968 m. maldos savaitės turi bendrą temą, kurią kartu suderina Rytų Bažnyčias ir protestantiškas bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių Taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba (žr. lt.radiovaticana.va).

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).